Jump to content

Port of Spain

Di Wikipedia, e ensiklopedia liber
Port of Spain
siudat, political territorial entity, regional corporation or municipality of Trinidad and Tobago
Nomber ofisialPort of Spain Editá
Nòmber nativoPort of Spain Editá
Nòmber duná diSpaña, port Editá
DemonymHispanoportaine, Hispanoportain Editá
PaisTrinidad i Tobago Editá
Kapital diTrinidad i Tobago, West Indies Federation Editá
Situá na teritorio administativoTrinidad i Tobago Editá
Zona di tempuUTC−4 Editá
Situá den of banda diGulf of Paria Editá
Situa den area geograficoTrinidad Editá
Koordinato geográfiko10°40′0″N 61°31′0″W Editá
Kabes di gobièrnuPrime Minister of Trinidad and Tobago Editá
Miembro diCreative Cities Network Editá
Twinned administrative bodyAtlanta, Lagos, Morne-à-l'Eau, Yeosu, Georgetown Editá
Kódigo postal500234 Editá
Wèpsait ofisialhttps://www.pos.gov.tt/ Editá
Streaming media URLhttps://balticlivecam.com/cameras/trinidad-and-tobago/port-of-spain/port-of-spain-street-view/ Editá
Map

Port of Spain ta kapital di Trinidad i Tobago, un pais den Karibe. E siudat ta situá riba e kosta nort di e isla grandi di Trinidad. Port of Spain tin un área di mas of ménos 12 kilometer kuadrá i un poblashon di 165.100 habitante segun senso di 2011.

E siudat ta sirbi komo un sentro atministrativo, ekonómiko i kultutal di e pais. E tin e haf mas importante di Trinidad i Tobago, ku ta un hub pa eksportashon di petroleo, gas natural, i produkto di industria petrokímiko.

Port of Spain tambe ta konosí pa su Carnaval famoso, ku ta atraé hende for di tur parti di mundu. E siudat ta sede di varios institushon di gobièrnu i organisashonnan internashonal di region di Karibe.

Historia

[editá | editá fuente]

Port of Spain a kuminsá komo un pueblo chikí den e periodo kolonial spaño. Na 1757 el a bira kapital di Trinidad, despues di ku e siudat mas antiguo, San José de Oruña, a pèrdè su importansia. Durante e periodo di kolonisashon ingles ku a kuminsá na 1797, Port of Spain a desaroyá rapido komo e sentro atministrativo i komersial di e isla.

Durante siglo diesnuebe i binti, e siudat tabata un punto di entrada pa migrantenan di India, Afrika, China i Oropa, ku a kontribuí hopi na e diversidat kultural di e siudat ku bo por mira te awendia.